- bekūnis
- bekū̃nis, -ė smob., adj. (2) Š, bekū́nis (1) [K]; SD9 kas neturi kūno: Jokių bekūnių, nuo materijos nepriklausančių, esybių nėra ir negali būti rš. Niekaip negalėjau užmigti, klausydamas to bekūnio balso V.Kudir. ^ Bedūšis, bekūnis visą tiesą pasako (bezmėnas) LTR(Rk).
Dictionary of the Lithuanian Language.